Big Gang MC -Indija, Goa
Goa — tai mažytė Indijos valstija (apie 100 km pliažopalei Arabijos jūrą, 1 350 000 gyventojų, neskaitant turistų), tačiau vykstantiems pirmą kartą to užtenka norint susipažinti ir nuspręsti, ar galėsi susitaikyti su visais kontrastais, kurie laukia keliaujant po šią nuostabią šalį.
Pradėjęs užsiiminėti joga ir susidomėjęs budizmu, ėmiau domėtis ir viso to ištakomis — Indija. Pirmiausia galvoje sukosi vienintelis klausimas — ar galėsiu ten keliauti motociklu? Tačiau Goa — nevisai Indija. Šį netvarkingą rojų šeštajame dešimtmetyje atrado hipiai, o jau vėliau — anglų ir rusų turistai, kurie, atrodo, galiausiai visiškai sunaikins autentiką.
Nuvykome ten gruodžio pirmomis dienomis, todėl vos išlipus iš lėktuvo užplūdo 35 laipsnių karštis, nė karto nematėme debesų, jau nekalbant apie lietų. Oras fantastiškas motociklininkams, dar labiau sužavėjo motociklų nuomos kainos. Parai „mocas“, nors ir negirdėtos kompanijos, kainuoja apie 6 dolerius, benzino litras — apie 1 dolerį degalinėje, bet už 1,2 dolerio jo gali nusipirkti net pakelės vaisių kioskelyje.
Apskritai Goa nėra tinkama vieta, norintiems pamatyti ką nors indiškai įspūdingo. Tai valstija, tapusi kurortiniu miesteliu. Tačiau mums — tai visiškai kitaspasaulis.
Susidaro įspūdis, kad čia telpa visi. Nors įprasti prie vietinių važiavimo sąlygų reikia šiek tiek laiko — eismas vyksta kairiąja kelio juosta kaip Anglijoje, kelias siauras, dviejų juostų, su neasfaltuotais kelkraščiais, kuriuo juda visi: pėstieji, automobiliai, motoroleriai, autobusai, karvės, šunys, negana to, metras nuo kelio stovi kavinės, atviros prekyvietės, sėdi elgetaujantys žmonės, kūdikius paguldę ant žemės. Iš pradžių ištinka kultūrinis šokas, bet jau po kelių dienų suvoki, kad įveikti planuotus 50 kilometrų reikės panašiai kaip Lietuvoje važiuojant 250 kilometrų.
Žemėlapis tik orientacijai ir norint sužinoti miestelių pavadinimus, bet labai toli nuo realybės, tad tenka vadovautis nuojauta ir patarle „Moki žodį — žinai kelią“. Angliškai kalba tikrai daug gyventojų, o ypač - prekybininkai ar aptarnaujantis personalas.
Pagrindinė pramoga turistams — įvairios prekyvietės. Naktinis turgus Bagoje šeštadieniais, skirtas tik turistams, tai, be abejo, atspindi ir kainos. Dieninis Anjunos turgus, būnantis antradieniais, įkurtas hipių, kuriame prekiauja ne tik indai, bet ir tibetiečiai (beje, jie derėtis nemėgsta), taip pat nepaliečiai. Čia greta indiškų blizgučių galima rasti ir įspūdingų senovinių daikčiukų. Ir penktadienį vykstantis vietinis turgus Mapsoj, kur mes buvome vieninteliai turistai tuo metu. Šiame turguje atsispindi tikra indiška dvasia ir žavesys.
Važiuojant atostogauti į šią šalį neverta vežtis drabužių, nes jie čia kainuoja itin pigiai, o lagamine vietos prireiks vietinėms rankų darbo grožybėms, sidabro gaminiams, prieskoniams. Ten pabuvus užsikreti ta dvasia, tad norisi ją parsivežti į namus.
Labai giriami ajurvediniai masažai mums pasirodė tragiški. Tiesą sakant, sunku įvertinti masažą, kai jis daromas šiferiu dengtoje būdelėje su aliejumi, kurio kvapas toks, lyg jame ką tik buvo keptos bulvės. Štai toks masažas kainuoja apie 10 dolerių, bet galima rasti ir prabangių SPA, kur gali palikti ir 100 dolerių.
Maistas gali būti šios šalies pasididžiavimas. Viskas labai skanu ir, svarbiausia, pigu. Kuo paprastesnė aplinka, tuo skaniau ir autentiškiau. Netiesą sako turizmo agentūros, patardamos vengti pakelės užeigų dėl neva blogų sanitarijos sąlygų. Vakarienė dviem su alumi, sriuba ir karštaisiais patiekalais kainuoja apie 7 dolerius, o jei pageidausite jūros gėrybių, tuomet — apie 15 dolerių. Nemenkas šviežias omaras kavinėje kainuoja maždaug 20 dolerių. Vaisių kainos gatvėje: 12 nedidukų bananų nekainuoja nė dolerio, pusės kilogramo mangas — pusantro dolerio, ir panašiai. Goa turi savo unikalią virtuvę, bet ne viskas priimtina mūsų skonio receptoriams.
Vietinis „viskis“ — iš anakardžių riešutų gaminamas alkoholinis gėrimas „Feni“, labai neįprasto skonio ir tradicinis sluoksniuotas pyragas „bebinka“, kepamas iš kokoso pieno ir miltų, kurį užsisakius ir paragavus teko atiduoti šalia kavinukės lakstantiems šunims. Bet vietinis alus „Kingfisher“ vertas dėmesio — jis primena puikų alų „Corona“.
Goa paplūdimys vadinamas vienu gražiausiu pasaulyje. Smagu, kad čia gali rasti ir civilizacijos nepaliestą laukymę, kurią renkasi norintys pamedituoti, ir gultais nuklotą paplūdimį, kuriame gausu ne tik turistų, bet ir šventų karvių. Goa saugi vieta turistams. Nematėme nei avarijų, nei vagysčių. Visi rūpinasi tais, kurie čia atveža pinigus. Nors vietiniai gyventojai labai neturtingai gyvena. Didelė dalis niekada nelankė mokyklos, jų lūšnelėse nėra elektros. Mokslas mokamas, prieinamas tik pasiturintiems. Naujagimės mergaitės taip pat nelaimė namams, nes norint ištekinti dukrą, jaunikiui reikia duoti nemenką kraitį. Dėl to, kad pinigai nepaliktų namų, plinta kraujomaiša. Šiurpiai atrodo ir plakatai, skatinantys nežudyti gimusių mergaičių. Ten moterys labai nelaimingos, tačiau visos šypsosi apsikrovusios vaikais ir gatves šluodamos fantastinio grožio sariais.
Be jokios abejonės, Goa nepaliks abejingų. Arba Indiją pamilsite, arba jos nekęsite, tačiau pamatyti privalote.